nurendėti

nurendėti intr. nusileisti (apie saulę): Te jis apsinakvojo, nesa saulė buvo nurendėjusi BB1Moz28,11. Ir kada saulė bus nurend[ėj]usi, tada tegrįžta guolina BB5Moz23,11. Kada tu nug tavo artimojo rūbus užguldymu imsi, tatai jam turi ataduoti, iki nenurendėjus saulei BB2Moz22,26. | refl.: Bet jam jo užguldymą ataduok, saulei nusirendant, jeib jis savame rūbe miegotų BB5Moz24,13. \ rendėti; nurendėti; užrendėti